- kukėti
- kukė́ti vksm. Juõkėsi, kukė́jo abù.
.
kukėti
Look at other dictionaries:
kukėti — 1 kukėti, kùka, ėjo intr. NdŽ, DŽ kikenti, krizenti, kukenti: Juokėsi, kukėjo abudu Žem. Ko ten teip smarkiai kukėjot? Mlt. Ir ko čia kuki kaip kauliuką radusi! Krkl. Ko jūs taip pašnabždoms kukėjot (juokėtės, kuštėjote)? Ukm. Jis ten visą laiką … Dictionary of the Lithuanian Language
kukėti — 2 kukėti, ėja, ėjo tr. [K] mušti su kukiu … Dictionary of the Lithuanian Language
kuksėti — 1 kuksėti, kùksi, ėjo 1. intr. verkti kukčiojant; nuo verksmo ar juoko gaikščioti, gaudyti kvapą: Nekuksėk, bo da pridėsiu (dar mušiu)! Ssk. Kai tėvas subarė, ėmė kuksėti Žb. Net kuksėti pradėjau susigraudinęs Vaižg. Girdi – raud iš marių pusės … Dictionary of the Lithuanian Language
kukėjimas — sm. (1) NdŽ → 1 kukėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nukukėti — 2 nukukėti tr.; N primušti, apkulti su kukiu. kukėti; nukukėti; sukukėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sukukėti — 2 sukukėti intr. sulinkti, susikūprinti: Mūsų senelis jau visai sukukėjo, kad ir į viršų negali pažiūrėt Kč. kukėti; nukukėti; sukukėti … Dictionary of the Lithuanian Language
